Ekonomikos prognozė Lietuvai: jeigu karai neišplis, po 10 metų gyvensime dar geriau

Šiuo metu pasaulio ir Lietuvos ekonomika susiduria su keletu iššūkių, kuriuos lemia kariniai konfliktai. Tačiau ekonomistas žada, kad ateityje turėtume gyventi geriau. Tai lems išnykusi infliacija, sumažėjusios palūkanų normos, technologijų plėtra. Tačiau, jeigu kariniai konfliktai išplis, ekonomikos lauks nuosmukis.

Šią savaitę vykusiame forume „Financial Freedom Forum“ ekonomistas Marius Dubnikovas apžvelgė, kas laukia Lietuvos ir pasaulio ekonomikos artimiausius 10 metų.

Jis prognozavo, kad ateityje neramumų ir netikėtų posūkių pasaulyje gali būti ir daugiau.

„Dar prieš mėnesį iki Izraelio užpuolimo atrodė, kad rinkų situacija stabili ir viskas eina optimistine linkme. Tačiau dabar turime mazgą įvairių konfliktų ir karų, kuriuose tiesiogiai ar netiesiogiai yra įsivėlusios keletas šalių – Rusija, Ukraina, Turkija, Sirija, Izraelis, Kinija, Iranas ir kt.

Visi konfliktai taip susiraizgė, kad bet koks nemalonumas gali ekonomikos rinkas apsukti visiškai priešinga kryptimi. Įtampa šiuo metu gana didelė“, – komentavo ekonomistas.

Anot M. Dubnikovo, dar per dešimtmetį, pasaulyje dar labiau turėtų išaugti gyventojų skaičius, esą turėsime papildomai dar 1 mlrd. gyventojų.

„Per artėjantį dešimtmetį žmonių skaičius išaugs iki 9 mlrd. Iš vienos pusės tai yra geras dalykas, nes prisidės 1 mlrd. gyventojų, kurie bus vartotojai. Todėl jiems bent maisto ir bazinių žaliavų neišvengiamai reikės.

Iš kitos pusės didės geopolitinės įtampos, nes žmonių skaičius greičiausiai augs Afrikoje ir Azijoje. Todėl jie turės ambicijų pasiimti savo dalį šio pasaulio pridėtinės vertės. Panašu, kad Izraelio atvejis lemia didžiulius tektoninius lūžius, kuomet išsivystęs pasaulis užsidarinėja nuo nesivystančio. Tai reiškia, kad priešas už durų bus vis gausesnis, o požiūris į jį negatyvesnis“, – komentavo ekonomistas.

Vis tik, pasak jo, po 10 metų gyvensime geriau. Jis pastebėjo, kad šis dešimtmetis pasižymės nenuspėjamais pokyčiais.

„Ateinančiais metais išaugs dirbtinio intelekto svarba. Jau dabar, per paskutinius ketvirčius, padaugėjo pasaulinių bendrovių, kurios savo ataskaitose apie tai kalba. Iki šiol dirbtinis intelektas buvo traktuojamas kaip potencialas.

Dabar dirbtinis intelektas yra ir mada ir būtinybė, kuri neišvengiamai ateina pas mus. Technologinės įmonės demonstruos didžiulius augimus. Tačiau ne visos įmonės išaugs, kitos žlugs“, – komentavo ekonomistas.

M. Dubnikovo teigimu, naujos technologijos stiprėjimas lems dar didesnę turtinę nelygybę.

„Kapitalą valdantys žmonės turtėja greičiau nei tie, kurie kas mėnesį tikisi didesnio atlyginimo. Gali būti, kad išsiskirs ir tos grupės žmonių, kurie valdys dirbtinį intelektą ir kurie nevaldys“, – pastebėjo jis.

Infliacija taps nebeaktuali

Anot M. Dubnikovo, pastaruoju metu infliacijos tema darosi vis mažiau aktuali.

„Infliacijos pikas buvo pasiektas praeitais metais, kai visos įmonės apie tai kalbėjo. Šiuo metu mažėja įmonių, kurios yra veikiamos infliacijos. Jeigu infliacijos grėsmės neliks, matysime ir normalesnes palūkanas, t. y. šį dešimtmetį jos leisis į žemesnį lygį“, – prognozavo ekonomistas.

Jis atkreipė dėmesį, kad artimiausią dešimtmetį veikiausiai turėsime problemų su nedarbu.

„Dabar visi žmonės pasaulyje turi darbo, jeigu jie nori dirbti. Nedarbo rodikliai yra vieni žemiausių. Ir jeigu konfliktas Izraelyje neišplis, grįšime prie normalaus ekonominio ekonomikos ciklo, kuris bus lydimas dirbtinio intelekto valdymo. Daug kyla kalbų, kad jis išmes žmones iš jų darbo vietų. Tačiau žiūrint istoriškai, kiekviena technologija, kuri atėjo sukūrė dar daugiau darbo vietų.

Atėjus naujai technologijai dirbsime efektyviau, bet įmonėms pasisamdyti darbuotojus bus sunkiau, gyvensime didėjančių pajamų aplinkoje“, – sakė ekonomistas.

Anot jo, apskritai situacija artėjantį dešimtmetį laukia nebloga, jeigu nesipjausime ir nekelsime didelių karų, kas tikrai gąsdina, nes pasirodo 21 amžius nėra apie taiką.

Finansų ministerija prognozuoja augimą

Finansų ministerijos atnaujintame Ekonominės raidos scenarijuje šiais metais numatomas švelnus Lietuvos ekonomikos nusileidimas, kitąmet grįžtant prie ūkio augimo. Projektuojama, kad šalies ūkis 2023 metais susitrauks 0,4 proc., o ateinančiais metais galima tikėtis 1,7 proc. ekonomikos augimo.

„Po ekonomikos sulėtėjimo šiemet, kitąmet numatomas grįžimas į augimo teritoriją. Darbo rinka išlieka atspari – tęsiasi spartus atlyginimų augimas, kuris šiemet išliks dviženklis ir bus didesnis nei vidutinė metinė infliacija, o tai pozityviai veiks gyventojų perkamąją galią ir namų ūkių vartojimą. 2024 metais, projektuojama, kainų augimo tempas toliau lėtės ir grįš į tvaresnes ribas“, – sakė finansų ministrė Gintarė Skaistė.

Finansų ministerijos parengtame ekonominės raidos scenarijuje projektuojama, kad šiemet Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) susitrauks 0,4 proc., o sustiprėjus namų ūkių perkamajai galiai vidaus ir užsienio rinkose bei sustiprėjus užsienio paklausai kitais metais galima tikėtis ekonomikos atsigavimo. 2024 metais BVP galėtų augti 1,7 proc., o 2025–2026 metais paspartėti iki 2,9 proc. vidutiniškai per metus.

Nors lėtėjant ekonominiam aktyvumui įtampa darbo rinkoje šiek tiek atslūgo, šiais metais ženklaus nedarbo padidėjimo nesitikima. Numatoma, kad užimtų gyventojų skaičiaus pokytis šiemet sudarys 0,0 proc., o nedarbo lygis sieks 6,9 proc. Vėlesniais vidutinio laikotarpio metais atsigaunant ekonominiam aktyvumui nedarbo lygis ims mažėti ir 2024 metais sudarys 6,6 proc., 2025 metais – 6,4 proc., o 2026 metais – 6,3 proc.

Scenarijuje projektuojama, kad šiemet darbo užmokesčio augimas sieks 12,1 proc. Ateinančiais metais tikėtinas kiek nuosaikesnis atlyginimų augimo tempas, kuris galėtų siekti 6,5 proc., o 2025–2026 metais galėtų augti po 5 proc. per metus.

2023 metais vidutinė metinė infliacija, numatoma, sudarys 9 proc., o prie palankesnės nei pernai kainų raidos prisidės ne tik žemesnės energijos kainos, bet ir pasaulinių tiekimo grandinių normalizavimasis bei monetarinės politikos griežtinimas. 2024 metais toliau mažėjant infliaciniam spaudimui vidutinė metinė infliacija, tikėtina, sumažės iki 2,9 proc., o nuo 2025 metų infliacijos tempas turėtų dar labiau priartėti prie Europos Centrinio Banko 2 proc. Numatoma, kad vėlesniais vidutinio laikotarpio metais infliacija sieks 2,3–2,4 proc.