Kai kurie privačiai pensijas kaupę asmenys senatvėje iš fondų tegauna 8,49 euro per mėnesį

2022 m. pensijų fondų investicinė grąža buvo neigiama ir krito beveik 14 proc. Tą pripažino Lietuvos investicinių ir pensinių fondų asociacijos (LIPFA) prezidentas Tadas Gudaitis, tačiau jis vis tiek tvirtina, esą viskas yra tvarkoje – pensijų kaupimas yra ne sprintas, o maratonas, „kurio finišas dažnu atveju yra tikrai sėkmingas”. Beje, pripažįstama ir tai, kad kai kurių senatvės sulaukusių pensijų kaupėjų mėnesio išmoka tesiekia… 8,49 euro. Kokiems 5 kepaliukams duonos užtenka.

„Pensijų kaupimas nėra sprintas. Tai – maratonas. Kaip kalbame apie būtinąjį stažą – 33 ir daugiau metų – taip ir pensijos kaupimas turėtų prasidėti nuo pat darbinės veiklos pradžios. Ir jis trunka visą laiką, kiek trunka maratono distancija. Pasitaiko maratono metu įvairių atkarpų, įvairių kilometrų, bet ilguoju laikotarpiu finišas dažnu atveju yra tikrai sėkmingas. Ilgalaikio kaupimo nauda yra tikrai ir gana ženkli”, – vakar tokiais teiginiais spaudos konferenciją apie praėjusių metų pensijų fondų rezultatus pradėjo LIPFA prezidentas T.Gudaitis.

Jis pripažino, kad 2022 m. vidutinė metinė pensijų fondų grąža susitraukė 13,8 proc. Tačiau kadangi esą prieš tai treji metai buvo sėkmingi, galutinis ketverių metų rezultatas – plius 32,8 proc. Mat 2019 m. grąža buvo 19,9 proc., 2020 m. siekė 5,2 proc., 2021 m. – net 21,07 proc.

„Po 14 sėkmingų metų, per kuriuos buvo generuojama grąža (ne tik vienaženklė, bet ir dviženklė), turime nuosmukį. Tikrai grąža šiek tiek aptirpo, bet žiūrint ilgalaike prasme turime teigiamą rezultatą ir tie, kurie kaupia lėšas, tikrai turi sukaupę daugiau nei jiems pervesta į sąskaitas”, – kalbėjo T.Gudaitis.

LIPFA skaičiavimais, Lietuvos gyventojai pensijų fonduose nuo 2004 m. yra sukaupę 1,3 mlrd. eurų daugiau nei jiems pervesta įmokų – 900 mln. eurų siekia fondų investicinė grąža, 400 mln. eurų – išmokos fondų dalyviams, o įmokų pervesta už 4,7 mlrd. eurų.

Lietuvos banko duomenimis, 2022 m. II pensijų pakopoje kaupusiųjų žmonių skaičius didėjo, tačiau sumažėjo bendras fondo turtas – 2022 m. II pakopos fonduose kaupė 1,411 mln. Lietuvos gyventojų (2021 m. jų buvo 1,38 mln.), o turtas – 5,48 mlrd. eurų (2021 m. siekė 5,9 mlrd. eurų).

Reklama

Pasak Lietuvos banko Investicinių paslaugų ir bendrovių priežiūros skyriaus vadovo Audriaus Šilgalio, pensijų fondų grąža pernai mažėjo, kadangi 2022 m. smuko tiek nerizikingų vertybinių popierių, tiek akcijų vertės, be to, tai vyko vienu metu. T.Gudaitis jam paantrino, pridurdamas, esą toks JAV akcijų ir obligacijų smukimas pasikartojo vos trečią ar ketvirtą kartą per 150 metų – taip jis pateisino katastrofiškus pernykščius fondų rezultatus.

Tradiciškai pensijų fondai nepasibodėjo spustelėti politikų. Anot T.Gudaičio, politikai turi užtikrinti, kad gyventojai toliau kauptų fonduose, įtikintų juos vengti sukaupto turto panaudojimo, kai rinkos patiria nuosmukį. Ir dar politikai esą turi „neklaidinti žmonių, kalbėdami apie kaupimo naudą ir rezultatus”.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos viceministras Martynas Šiurkus pristatė, kokios naujovės laukia šiemet pensijos sulaukusių pensijų kaupėjų. Kaip žinome, ne visi gali pasiimti visą sukauptą sumą iš karto – nuo sukauptos sumos priklauso, ar galėsite išsiimti visus pinigus, ar gausite periodines išmokas, ar privalėsite įsigyti anuitetą.

„Išmokų ribos indeksuojamos kas 3 metus atsižvelgiant į vidutinę metinę infliaciją. 2023 m. pensijų fonduose sukauptas lėšas bus galima atsiimti vienkartine išmoka, jei sukaupta iki 5403 eurų, gauti periodines išmokas, jei sukaupta daugiau nei 5403 eurai, bet mažiau nei 10 807 eurai. Bus privaloma įsigyti pensijų anuitetą, jei sukaupta daugiau nei 10 807 eurai. Sukauptą pensijų turto dalį, viršijančią 64 841 eurą, bus galima pasiimti vienkartine pensijų išmoka”, – paskelbė M.Šiurkus.

„Sodros” Anuitetų skyriaus vadovė Daiva Gerulytė teigė, kad praėjusių metų pensijų anuitetų fondo rezultatai buvo sėkmingi. Jos teigimu, 2022 m. fondas baigė turėdamas 1942 pensijų anuitetų gavėjus, jo turtas išaugo iki 25,2 mln. eurų (65 proc. lyginant su 2021 m.).

„Sodros” atstovės teigimu, vidutinis pensijų anuitetas siekia 62,56 euro, o vidutinė sukaupta suma – 15,5 tūkst. eurų. Didžiausia vienkartinė išmoka siekė 345,95 euro, bet kai kuriems kas mėnesį išmokama tik 8,49 euro.

Yra politikų, kurie siūlo atsisakyti automatinio įtraukimo į pensijų kaupimą ir sudaryti galimybę žmonėms pasitraukti savo noru. Ir kaip gerasis pavyzdys minima Estijos praktika, kur gyventojai gali atsiimti sukauptus pinigus net ir nesulaukę senatvės. Tačiau LIPFA prezidentas T.Gudaitis, aišku, su tuo nesutinka.

Jam antrino Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Pensijų grupės vadovė Inga Buškutė.

„Kas nutiko Estijoje? Žmonės tuo metu galbūt ir jautėsi patenkinti, galėdami atsiimti sukauptas lėšas. Tačiau demografija nepasikeitė, įmokų mokėtojų mažėja ir pensijos ateityje mažės. Panaikinus iš esmės tokiu drastišku veiksmu antrąją pakopą Estijoje, nebeliko kitos kišenės, iš kurios žmonės galės pasiimti būsimąją pensiją ateityje. Šiuo metu mūsų Vyriausybė neplanuoja inicijuoti teisės aktų pakeitimų, leidžiančių išsigryninti pinigus, pasitraukti iš kaupimo arba atsisakyti automatinio įtraukimo. Debatų apie galimą pensinio amžiaus ilginimą kontekste tai būtų žalinga ta prasme, kad liktume su mažomis pensijomis ateityje ir be papildomos kišenės”, – tikino I.Buškutė.

Kaip galima atsisakyti kaupimo? Tai gali padaryti tik tie, kurie į kaupimą automatiškai įtraukiami kaip naujai atėję į darbo rinką, arba tie, kuriuos buvo bandoma įtraukti prieš 3 metus, o dabar yra pakartotinai įtraukiami. Įtraukiami asmenys turi internete pažymėti, kad kaupti nepageidauja, arba su tokiu pareiškimu atvykti į „Sodros” teritorinį skyrių.

„Tiems, kurie jau kaupia ir jiems įtraukimo procedūros netaikomos, atsisakyti galimybės nėra. Bet jei jie mato, kad finansinė situacija yra sudėtinga ir įmoka yra našta, gali pasinaudoti įmokų „atostogomis” ir iki 12 mėnesių susistabdyti įmokų pervedimą liekant kaupime”, – reziumavo I.Buškutė.