Štai ką kartu su atlyginimu jums kas mėnesį privalo duoti darbdavys: kitaip jam grės bauda iki 880 eurų

Viena pagrindinių darbuotojo pareigų yra atlikti savo darbo funkcijas, darbdavio – mokėti atlyginimą. Vis tik prie atlyginimo darbovietė privalo ne rečiau kaip kas mėnesį darbuotojams teikti ir algalapius.

Viena lietuvė socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalino, kad dirba jau pusantrų metų, o tokio „daikto“, kaip algalapis, nėra akyse mačiusi.

„Ar turi teisę darbdavys neduoti algalapių? <…> Prašėme su kolegomis – nesiunčia“, – teiravosi gyventoja.

Dalis komentatorių į šį klausimą atsakyti negalėjo, nes visų pirma teiravosi, kas tie algalapiai ir kam jie reikalingi.

„Tam, kad matytumėte, kiek laiko dirbote, kiek sumokėjo, už ką sumokėjo, kiek mokesčių atskaičiavo ir t. t.“ – aiškino viena iš moteris.

Kita pridūrė, kad darbo užmokesčio apskaitos lapeliai reikalingi tam, jog darbuotojas pasitikrintų, ar teisingai deklaruotas darbo laikas ir nukrypimai nuo darbo laiko normos (pvz., naktinis, viršvalandinis ar darbas poilsio, švenčių dienomis).

Taip pat, ar teisingai paskaičiuotas darbo užmokestis už tą mėnesį. Dėl to, jos teigimu, ginčo ar atlyginimo nemokėjimo atveju darbuotojas turi oficialų įrodymą apie priskaičiuotą darbo užmokestį.

Dauguma esą juos siunčia internetu

Viena moteris komentaruose nurodė, kad neva dauguma darbdavių algalapius įdeda į internetinę kiekvieno darbuotojo prieigą. Tačiau tokiu atveju, jos teigimu, darbuotoja turėtų gauti prisijungimo duomenis.

Didžioji dalis komentatorių rašė, kad algalapius gauna elektroniniu paštu, mat su popieriniais būtų daugiau vargo abiem pusėms. Ir patarė pasitikrinti el. pašto „spam‘ą“ (liet. šlamšto aplanką), nes galbūt algalapis nukeliauja ten.

Vis tik klausimą uždavusi moteris atsakė, kad paklausus, kodėl algalapių darbdavys nesiunčia į el. paštą, jai buvo paaiškinta, kad darbdavys su buhalterija neva nėra sudaręs tokios sutarties, kuri leistų algalapius siųsti el. paštu.

Buvo ir tokių, kurie dalinosi, kad algalapių taip pat negauna: „Yra įmonių ir gan stambių, kurios nieko niekur nesiunčia, kol nepradedi kelti triukšmo.“

„Neduoti algalapio – tai tas pats, kas parduotuvėje čekio negauti“, – pastebėjo kita „Facebook“ vartotoja.

Kaip ir kam turi būti teikiami algalapiai?

Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) aiškinimu, algalapis yra atsiskaitymo lapelis, kuriame pateikiama informacija apie darbuotojui apskaičiuotas, išmokėtas ir išskaičiuotas sumas, apie dirbto darbo laiko, viršvalandinių darbų trukmę.

Darbo kodeksas (DK) leidžia teikti algalapį tiek popierine, tiek elektronine forma.

Inspekcija pabrėžė, kad, pagal DK, darbdavys ne rečiau kaip kartą per mėnesį raštu ar elektroniniu būdu privalo darbuotojui pateikti algalapį.

Ir pridūrė, kad tą darbdavys turi padaryti nepriklausomai nuo to, ar darbuotojas prašo, kad jam būtų įteiktas algalapis, ar ne:

„Ši taisyklė yra imperatyvi (privaloma), todėl darbdavys šiame straipsnyje įvardintą informaciją privalo teikti darbuotojui DK nustatyta tvarka.“

VDI įvardijo, kad algalapis darbuotojui turi būti teikiamas nepriklausomai nuo jo profesijos, užimamų pareigų, išdirbto laiko, etato dydžio ar pan.

Vis tik inspekcija atkreipė dėmesį, kad algalapį darbdavys privalo teikti tuomet, kai tarp jo ir darbuotojo yra susiklostę darbo sutartimi grįsti darbo santykiai.

Vadinasi, darbuotojui, kuris dirba pagal individualią veiklą ar su verslo liudijimu, algalapis neteikiamas.

Tokių atvejų pasitaiko – gali skirti baudas

Paklausus, ką daryti, jei darbuotojas negauna algalapių, VDI atsakė, kad darbuotojas turi teisę kreiptis su rašytiniu skundu (prašymu) į VDI teritorinį skyrių dėl situacijos identifikavimo ir poveikio priemonių darbdavio atžvilgiu pritaikymo.

Inspekcijos atstovai nurodė, kad neteikiantys algalapių darbdaviai gali būti nubausti Administracinių nusižengimų kodekso 96 straipsnio pagrindu.

Ir įvardijo, kad darbo įstatymų pažeidimas užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 240 iki 880 eurų.

„Atskira statistika būtent dėl tokio pobūdžio pažeidimų (kai darbdavys neteikia algalapių – aut. past.) nėra fiksuojama. Tačiau su informacija, kad atsiskaitymo lapeliai nėra teikiami, tenka susidurti.

Gana dažnai šiuo klausimu kreipiasi darbuotojai, norintys pasikonsultuoti, kur kreiptis ir kaip elgtis, kai atsiskaitymo lapeliai nėra teikiami.

Situacijų ir galimų tokio atsiskaitymo lapelių nepateikimo priežasčių gali būti įvairių, patikrinimų metu kiekviena situacija analizuojama ir vertinama atskirai“, – komentavo VDI.

Tai gali išgelbėti nuo per mažo atlyginimo

Kaip anksčiau tv3.lt portalui yra sakiusi Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkė Inga Ruginienė, darbuotojui kiekvieną mėnesį privalu gauti algalapį.

Anot jos, jis gali pasitarnauti tuo, kad aiškiai parodo uždarbio pokyčius, jei tokių yra.

Pavyzdžiui, darbuotojas gali net nežinoti, kad jam darbdavys sąmoningai ar nesąmoningai „supylė“ pravaikštas.

„Yra tokių atvejų, kai darbdavys, nenorėdamas mokėti algos už vieną ar kitą dieną, tiesiog įpaišo pravaikštą darbuotojui. Darbuotojai turi būti budrūs ir stebėti, nes yra darbdavių, kurie pravaikštas surašo neteisėtai.

Jei gavęs algalapį darbuotojas mato, kad atlyginimas mažėja, turi aiškintis priežastis – kreiptis į Darbo ginčų komisiją ir pravaikštas užginčyti. Darbdavys tokiu atveju turi įrodyti, kad jis pravaikštas surašė pagrįstai“, – dėstė I. Ruginienė.