Jei neįrodysite, iš kur gavote pinigų pradiniam įnašui, paskolos neduos: pataria nekaupti grynaisiais

Paskolą būstui imantis žmogus privalo iš karto padengti bent 15 proc. jo kainos. Įprastai tai siekia 15 tūkst. ar net daugiau eurų. Vis tik gali kilti problemų, jei asmuo įnašą kaupė daug metų ir dar…

Gavote palikimą ar dovanų grynaisiais? Turėsite pasiaiškinti bankui, kur pinigus gavote ir kur išleisite

Kai kurie gyventojai skundžiasi, kad su savo pinigais negali elgtis taip, kaip nori. Esą bankai prašo pasiaiškinti, iš kur jie gavo grynųjų pinigų ir kur juos išleis? Tuo metu bankai tikina, kad pasiaiškinti klientų prašo,…

Reklama

Dabartinių politikų idėjų nesupranta ir prieš ketvirtį amžiaus Seimo nariu buvęs Mindaugas Končius.

„Mokesčius mokame už tai, jeigu gauname pajamų. Kokių pajamų žmonės gauna iš savo gyvenamo būsto? Nebent turi kelis butus“, – sako šiaulietis Mindaugas Končius.

O daugiausia pykčio kelia galimi mokesčio tarifai. Juos nusistatytų kiekviena savivaldybė, tačiau intervalas didžiulis. Šimto tūkstančių eurų vertės butas Vilniuje būtų apmokestintas nuo penkių iki 400 eurų per metus, viskas miesto tarybos valioje.

„Žmonių nuskurdinimo ar pats nesąžiningiausias mokestis, koks gali būti. Mokestis taikomas turtui, kurį įsigyjant tu jau sumokėjai visus mokesčius, antrinis apmokestinimas“, – tvirtina Darbo partijos pirmininkas Andrius Mazuronis

„Nelabai suprantama, kodėl vienos savivaldybės gyventojai mokės mokestį, o kitoj gal ir už didesnį turtą nemokės“, – teigia socialdemokratas Gintautas Paluckas.

„Nė viena savivaldybių taryba, kuri nori būti perrinkta ir kai patys savivaldybių tarybų nariai turi turto, neužsidės tų tarifų, kurie skirti kraštutiniams atvejams“, – tvirtina biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė.

Mokestį blokuos ir Laisvės partija

Sostinėje mokestį mokėtų brangesniame nei 90 tūkst. eurų kainuojančiame būste gyvenantys žmonės. Mažesniuose miestuose būstas pigesnis, tad kai kur mokestis kapsėti pradėtų vos nuo 6000-ių eurų vertės. Išgirdę kritiką, konservatoriai jau neatmeta, kad įstatyme įrašys gerokai mažesnį tarifą.

„Suprantame, kad tos vertės vis tiek nebus aukščiau procento taikomos gyvenime, tai iki procento“, – sako biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė.

Tai reikštų šimto eurų metinį mokestį už šimto tūkstančio eurų vertės būstą, o vidutinis mokestis esą būtų 16 eurų.

Mindaugas Lingė aiškina, kad mokesčio reikia savivaldybių infrastruktūrai gerinti, nes dabar liūto dalį mokesčio sumoka vilniečiai. Tačiau Raseinių meras tikina, kad naudos miestiečiai beveik negaus.

„Iš surenkamos sumos mes galbūt galėtume padaryti kelis kilometrus asfalto. Tai ta lėšų suma nėra ta, kuri savivaldybėms reikalinga“, – sako Raseinių meras Arvydas Nekrošius.

Mokestį blokuos ir koalicijos partnerė Laisvės partija, ji siūlo išvis neapmokestinti pagrindinio būsto.

„110 tūkst. šeimų, kurios turi būsto paskolas, Lietuvoje 88 proc. žmonių gyvena savo nusipirktame nekilnojamame turte. Pagrindinis gyvenamasis būstas turi būti neapmokestinamas“, – tvirtina Laisvės partijos narys Vytautas Mitalas.

„Būtų labiau padaroma paslauga pačių brangiausių NT savininkams, kurie dabar moka mokestį ir jie būtų nuo jo atleisti. Nežinau, kam to reikėtų“, – sako biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė.

Naujam mokesčio modeliui nepritaria ir Lietuvos bankas, esą geriau išplėsti dabartinį progresinį mokestį. Dabar jį moka brangesnius nei pusantro šimto tūkstančių eurų kainuojančius būstus turintys tautiečiai. Biudžetas per metus iš jų surenka 13 mln. eurų.

Jei savivaldybės pritaikytų beveik vieno procento tarifą, suma padidėtų iki 200-ų mln. eurų. Priiminėti įstatymą konservatoriai Seime bandys lapkritį, įsigaliotų jis nuo 2025-ųjų.