Pagyvenę žmonės pažeidžiami, jautrūs ir silpni. Visi jie taip pat kaip ir jaunystėje norėtų kokių nors gėrybių, bet kartais gėdijasi pasakyti, kartais negali sau to leisti. Iš tiesų ne taip jau daug reikia vienišo žmogaus šypsenai. Ši istorija labai gerai parodo pagyvenusių žmonių vidinį pasaulį. Ir iš tiesų reikia labai jautriai ir atsargiai rinktis raktus į svetimą sielą.

Brendalin Mei Porter – medicinos sesuo senelių namuose. Daugelis pagyvenusių žmonių labai kuklūs ir prašo paslaugų tik kraštutiniu atveju. Viena tokių tapo pagyvenusi pacientė. Ji tik neseniai atvyko. Kartą ji paprašė Brendalin nukirpti jai rankų nagus. Kai mergina pasiūlė jai nulakuoti nagus, ji užprotestavo.

Štai ką mergina apie šią istoriją parašė savo puslapyje:

„Šiandien darbe aš tvarkiau vienos pacientės nagus ir tik susiruošus juos lakuoti, ji ėmė griežtai atsisakinėti.

Ji gėdijosi savo rankų išvaizdos ir pasakė: „Mano rankos negražios, aš nenoriu atkreipti dėmesio į jas“. Pagyvenusios moters rankos su pigmentinėmis amžiaus dėmėmis ir raukšlelėmis, žinoma, buvo nejaunos, tačiau galiausiai ji sutiko permatomam lakui.

Porter susimąstė, kruopščiai rinkdama žodžius. Galų gale ji pasakė moteriai: „Jūsų rankos nuostabios. Jos pasakoja jūsų gyvenimo istoriją. Jos pasakoja apie meilę, rūpestį ir nuotykius. Šios rankos lietė mylimus, ir daugelis jų norėtų, kad jos paliestų juos vėl.“

Šie šilti žodžiai giliai sujaudino pagyvenusią moterį. „Ir mes sutarėme dėl rausvos jos nagų spalvos“, – užbaigė Porter.

Jos įrašas puslapyje rado atgarsį daugelyje širdžių, žmonės taipogi siuntė savo mylimų garbaus amžiaus moterų rankų nuotraukas, su manikiūru ar be – ir visos jos nuostabios.

Žiūrėkite:

Informacija šiame straipsnyje pagrįsta nepatvirtintais šaltiniais iš interneto, neturi tikslo klaidinti skaitytojų ir yra išskirtinai pramoginio pobūdžio.