Noriu ir aš papasakoti apie savo slaptą pabėgimą. Tik mano pabėgimas neatnešė man tiek džiaugsmo, kiek tikėjausi…

Pabėgau aš pas meilužį, pasiėmiau vaiką, palikau vyrą, namus, visą namų ūkį. Buvau įsimylėjusi, man iau, kad manęs laukia rojus, aistra, meilė, apkabinimai prieš miegą, nesibaigiantys bučiniai ir viskas, apie ką svajojau gyvendama su savo sutuoktiniu.

Tačiau meilė baigėsi man dar nespėjus pilnai išsikrauti lagaminų. Atsikrausčius pas vaikiną baigėsi visa meilė. Tai buvo tikra kančia, ne gyvenimas. Mano mylimasis negalėjo pakęsti mano sūnaus. Iškart liepė nesimaišyti jam po kojomis. Netoleruodavo netgi jo kambaryje paliktų daiktų ar žaislų. O ką jau kalbėti, jei naktį išsigandęs norėdavo atbėgti pas mus į lovą, o šis neleisdavo ir liepdavo tupėti už durų. Tuomet pačiai tekdavo išsmukti pas jį į kambarį, kas baigdavosi baisiais pavydo priepuoliais…

Žodžiu, vaikas turėdavo sėdėti užsidaręs kambaryje, būti lauke arba kažkur, kad jį matytų kuo mažiau. Mylimajam sūnus priminė mano vyrą, todėl jo negalėjo pakęsti. O mano širdis plyšo ir kraujavo. Vieną dieną sūnus netgi verkdamas paprašė manęs grįžti gyventi pas tėtį, jei tik jis mus priimtų. O jei aš nenoriu, tai prašė išleisti bent jau jį vieną. Jūs neįsivaizduojat, kaip sunku man buvo girdėti tokius žodžius ir būti tokioje situacijoje. Visa meilė išgaravo naujajam vaikinui, kai rasdavau sūnų kambaryje užsidariusį verkiantį. Neištvėrusi paslapčia paskambinau vyrui, prašiau, tiesiog maldavau atlleisti, norėjau susitaikyti dėl vaiko… Jis kurį laiką negalėjo net pagalvoti apie mano atleidimą, tačiau dėl sūnaus nusprendėme vėl susieiti kartu.

Deja, bet suskilusios širdies šukės paliko gilius randus. Vyras man taip ir neatleido, nors ir priėmė atgal į namus. Mano pabėgimas pakeitė mūsų šeimos santykius. Vyras tapo piktas, atšiaurus, dingo pasitikėjimas, švelnumas ir, žinoma, jausmai. Gyvenam kaip nuomininkai, kurie dalinasi buitį ir vaiko auginimo rūpesčius. Jei tik būčiau žinojusi, kaip viskas pasibaigs, būčiau jokiais būdais nepalikusi vyro.  Prieš pradedant naujus santykius, ypatingai turint vaikų, visiems siūlau labai gerai pagalvoti. Ar jūsų aistrų objektas priims jus ir jūsų atžalas.