Visi esame lygūs prieš įstatymą, todėl tvarkos sergėtojai taip pat yra priversti elgtis pagal nustatytas normas. Į vagystes policija privalo reaguoti lygiai taip pat, kaip ir į bet kokį kitą nusikaltimą. Tačiau šios istorijos herojus parodė, kad net ir užimant tokias pareigas visuomenėje, negalima pamiršti ir apie paprastą žmogiškumą.

Patrulis Conner Hjellming gavo iškvietimą į parduotuvę, kurioje įtartina mergina kažką kišo sau po striuke. Pardavėjai nekilo abejonės, kad ji nesiruošia už prekes susimokėti ir iškvietė policiją. Conner tuo metu turėjo įjungtą vaizdo kamerą ir sugebėjo užfiksuoti pakankamai dažnai įvykstantį nemalonų įvykį.

Jis mandagiai pasisveikino su mergina ir paklausė jos, ar ji neturi nieko pasislėpus po savo drabužiais su tikslu pavogti. Iš pradžių mergina neigė ką nors pasisavinus, tačiau kai pardavėja pasakė, jei ji gražiuoju atiduos pavogtus daiktus, jai kaltinimai nebus pareikšti. Trumpai tariant, merginai teko rinktis – ar keliauti į areštinę už vagystę, ar taikiai išspręsti kilusią problemą.

Be abejonės, kad apsivogusi mergina pasirinko pastarajį variantą ir savanoriškai atidavė tai, ką slėpė. Tuo pat metu pardavėja pildė įsakymą draudžiantį šiai merginai įžengti dar kartą į parduotuvę. Tai buvo geriausia išeitis, kurios dėka mergina išsaugojo savo kailį. Tačiau netrukus viskas pakrypo kita linkme. Pildydamas įvykio raportą, pareigūnas klausė asmeninių vagilės detalių.

Jis netrukus sužinojo, kad ji neturi nei asmens dokumento ir kas blogiausia, neturi net namų. Mergina buvo benamė, o pavogti ji bandė kepurę ir pirštines. Už lango buvo tikrai šalta, o Connor kuo puikiausiai žinojo, su kuo susiduria žmonės, tokiu metu neturėdami stogo virš galvos. Kai pardavėja ir pareigūnas užbaigė visus formalumus, jie pajudėjo link išėjimo.

Tą dieną parduotuvei nepareiškus kaltinimų merginai ši situacija turėjo taip ir pasibaigti. Tačiau Connor paėmė į rankas kepurę ir nuėjo link kasos.

“Aš užmokėsiu” – tarė policininkas pardavėjai ir paprašė nuskanuoti prekes. Mergina buvo labai nustebusi dėl tokio paareigūno elgesio, tačiau ji negailėjo dėkingumo žodžių ne tik už taikų situacijos sprendimą, bet ir dovaną.

“Ar tikrai manai kad verta sėsti už grotų dėl 10 dolerių vertės kepurės ir pirštinių? Tu visada gali paskambinti mums, jei tau reikia pagalbos. Mes turime daug resursų žmonėms, kaip tu.” – atsisveikindamas merginai sakė policininkas. Tą dieną jis pademonstravo tikrą profesionalumą, kuris neužgožė jo asmeninio žmogiškumo.

Laimei, jo poelgis neliko nepastebėtas, kai Connor viršininkai peržiūrinėjo jo video įrašus. Kai administracija paskelbė vaizdo įrašą viešai internete, ne ką mažiau pagyrų o svarbiausia pagarbos Connor sulaukė ir iš tūkstančių žmonių.

Tokiais laikais, kai policija nekelia pasitikėjimo ir atrodo, kad jie šaltakraujiškai nori tik bausti ir skriausti visus, toks vaikino elgesys buvo tikra atgaiva akims ir ausims. Mažu geru darbu jis parodė puikų pavyzdį kolegoms ne tik savo mieste, tačiau ir visame pasaulyje.