Šiandien žmonės vis daugiau ir dažniau jaučiasi tuintys teisę sakyti savo nuomonę visur ir visada, nesvarbu net, jei tai yra neįtikėtinai nemandagu. Taip, kiekvienas turime teisę turėti kažkokią nuomonę, tačiau ją išsakyti neįžeidžiant ir nepažeminant kito moka tikrai retas asmuo.

Moteris vardu Lindsay Rae apsipirkinėjo parduotuvėje ir lygiai taip pat, kaip ir visi kiti pirkėjai, nesidžiaugė ilgomis eilėmis. Prekybos centras, kuriame ji apsilankė, yra populiarus tarp mažiau pasiturinčių, nes prekių kainos jame yra mažesnės. Natūralu, kad pirkėjų tokioje parduotuvėje daug, o kasų per mažai. Tačiau tai nebuvo priežastis, dėl kurios ji stiprisi susinervintų ir tiesiog kantriai laukė savo eilės prie kasos.

 

Priešais Lindsay buvo mama su 5 vaikais. Ji net neatkreipė didelio dėmesio į jų išvaizdą ar bruožus, nes pati Lindsay yra daugiavaikė mama ir į panašius į save ji net nekreipia dėmesio. Tačiau už Lindsay stovėjusi porelė pajuto poreikį pakankamai garsiai pakomentuoti visiškai jų neliečiančią šeimą, atsiskaitančią už prekes prie kasos.

 

Jaunas vaikinas ir mergina nesikuklinant, taip, kad visi išgirstų, pasakė: “Įdomu, kiek tėvelių turi visi tie vaikai? Pažiūrėk, kai kurie iš jų net skirtingos odos spalvos”.

Lindsay sukando dantis, nes šis komentaras buvo ne tik betikslis, bet ir neįtikėtinai rasistiškas. Moteris su vaikais priešais ją tą komentarą išgirdo, tačiau akivaizdžiai valdėsi ir net nepažiūrėjo į juos. Porelė tęsė.

-“Palauk, palauk. Žiūrėk ji tuoj išsitrauks maisto kuponus. Štai kur keliauja mūsų mokesčių mokėtojų pinigai, štai tokioms mamulėms ir jų benkartams”.

Lindsay suspaudė kumščius, nes vos tik atkreipusi dėmesį į tą mamą su įvairaus amžiaus ir išvaizdos vaikais ji suprato, kad ji gali būti mama, kuri arba globoja vaikus arba yra įvaikinusi juos. Lindsay lengvai atpažįsta globėją su globotiniais, nes ji pati globoja ne vieną ir ne du ne savo vaikus.

Ji pastebėjo, kad moteris priešais iš tiesų išsitraukia paramos maistui kortelę, tačiau nežino kaip ja naudotis ir klausia kasos darbuotojos, ką jai reikia daryti. Lindsay nusprendė ištiesti pagalbos ranką ir priėjusi paklausė: “Gal galiu jums padėti ir paaiškinti, kaip naudotis kortele?”.

Nepažįstamosios veide pasirodė šypsena ir palengvėjimo išraiška.

-“Įvaikinti, ar globojate?”- pašnabždėjo su šypsena nepažįstamajai Lindsay.
-“Šie vaikai į mano globą atvyko prieš tris dienas. Tai mūsų pirmasis apsipirkimas, nes jie neturėjo nei drabužių, nei jokių kitų daiktų. Tai pirmas kartas, kai naudoju ir šią kortelę. Pinigai, skirti šiems vaikams, dar nepasiekė mano sąskaitos, tad esu priversta panaudoti paramos kortelę.” Po to, kai Lindsay pagelbėjo sklandžiai atsiskaityti, moterys apsikabino ir palinkėjo viena kitai sėkmės.

 

Kai nepažįstamoji su globotiniais išėjo, Lindsay nusprendė padaryti kai ką, ko ji nėra pratusi daryti – statyti nemandagius stuobrius į vietą. Atsisukusi į jauną porelę ji išrėžė jiems visą tiesą į akis. Savo kreipimąsi į jaunuolius ji pradėjo nuo to, kad tie vaikai yra iš globos sistemos ir tokie komentarai, kuriuos porelė išsakė, yra mažų mažiausiai nemandagūs ir šlykštūs.

-“Šie vaikai? Jie ką tik prarado teisę gyventi savo namuose su savo biologiniais tėvais. Tie drabužiai gali būti vieninteliai, kuriuos jie turėjo ant savęs, kai jų pasiimti atvyko socialiniai darbuotojai. Ta moteris atvėrė savo namų duris vaikams, kuriems reikėjo namų čia ir dabar. Jiems reikėjo saugios aplinkos po to, kai jų tikrieji namai tapo jiems nesaugūs.

 

Tie maisto kuponai yra kažkas, kas padeda dviejų vaikų mamai pamaitinti tris papildomus, naujus vaikus. Pasauliui verkiant reikia daugiau tokių žmonių kaip ta moteris, kurią ką tik įžeidinėjote ir nuteisėte. Net jei tie vaikai ir būtų visi jos biologiniai vaikai, jūs neturite jokios teisės teisti tų, kurie gyvena kitaip. Tai visiškai ne jūsų reikalas”.

Porelė tik nuleido galvas ir pasišalino į kitą kasą.

 

Pasauliui verkiant reikia ne tik tokių gerų žmonių, kaip ta moteris, globojanti vaikus, tačiau ir tokių, kaip Lindsay. Ji nepabijojo pastovėti ne tik už save, tačiau ir už kitą skriaudžiamą (net ir žodžiais) žmogų. Turime visada prisiminti, kad ir kokią turėtume žodžio laisvę, žmogiškumas ir mandagumas yra kur kas svarbesnės žmogaus vertybės, negu paprasta laisvė sakyti bet kam tai, kas šauna į galvą.

• Mokykloje 15-metis vaikinas…
• Netekus mamos yra netenkama ir…
• Moteris važiuodama pastebėjo…
• Parduotuvių „Maxima“ kasose –…
• Ar sugebėsite atsakyti, kuri…
• Ši nuotrauka sprogdina…
• Senjora paprašė nukirpti jai…
• Kai nurengiau merginą dingo visa…
• Vyro ir žmonos amžiaus skirtumas…
• Pirkinys „Norfa“ parduotuvėje…