Tačiau yra daug vadinamųjų gyvenimo būdo ligų (hipertenzija, diabetas, podagra ir pan.), kurios sėkmingai gydomos natūraliais būdais, jeigu žmogus ir pats deda pastangas jaustis geriau.

Daug ką galime gauti iš gamtos, o sintetinius maisto papildus reiktų vertiti atsargiai, juolab, kad ši sritis labai komercializuota.

Kartais veikliosios medžiagos tabletėje būna mažiau nei įvairių pridėtinių medžiagų, kurios neturi jokios naudos, tik teršia organizmą.

Pavyzdžiui, tam, kad būtų pelyno poveikis, šią žolę būtina pakramtyti ar bent jau gerti jo arbatą, kad sureaguotų burnoje esantys receptoriai ir „užvestų“ atitinkamas organizmo reakcijas.

O kas iš to, jeigu kapsulė pateks tiesiai į skrandį, ten suirs ir bus neutralizuota?

Pavyzdžiui, ateina žmogus su 20 kg antsvoriu – nepaeina, skauda sąnarius, prastai jaučiasi, geria vaistus nuo įvairiausių sutrikimų ir nesupranta jų priežasties.

Jam rodo tyrimo rezultatus: jis visiškai sveikas, tik reikia numesti svorį.

Dar vienas visiems žinomas sveikatos receptas – sportas. Vėlgi žmonės tingi sportuoti, o sporto nauda – labai didelė.

Labai sveika vaikščioti basomis įvairiais gruoblėtais paviršiais – smėliu, žvirgždu, per akmenukus.

Specialistai mano, kad mityba lemia apie 80 proc. mūsų geros savijautos, 20 proc. – judėjimas.

Kiti skaičiuoja taip: 60 proc. – mityba, 20 proc. – judėjimas, 20 proc. – emocinė būsena.

Tačiau jeigu tu sportuoji, automatiškai gerėja nuotaika.

Produktai, kurių siūloma atsisakyti, yra trys – cukrus, kviečiai ir pienas įvairiais pavidalais.

Nors mūsų protėviai valgė daug kviečių, tuometinis kvietys ir dabartinis – du skirtingi grūdai. Tuo metu nebuvo taip išvystyta pramonė, laukai nebūdavo tręšiami sintetinėmis trąšomis.

Apie cukraus žalą visi žinome, o pieno produktų patariu atsisakyti dėl juose esančio baltymo kazeino.

Kviečiuose esantis glitimas ir kazeinas – dažniausiai sisteminį organizmo uždegimą sukeliantys veiksniai.